Virtuvės paslaptys
Pasaulio virtuvė „Čili“ tinkle (1)
„Čili“, ilgiausiai Lietuvoje veikiantis kavinių ir restoranų tinklas, per daugiau nei dešimtmetį pristatė savo restoranų svečiams lietuviškam skoniui daugybę kažkada egzotika laikytų patiekalų iš viso pasaulio: itališką picą, kinų, kaukaziečių virtuvės patiekalus, japonišką suši ir kt. Naujausias „Čili“ patiekalas – kebači, primenantis turkišką kebabą, bet sukurtas išskirtinai lietuviams.
Kas yra koldūnai, virtiniai, švilpikai, šaltanosiai ir auselės (2)
Mūsų artimiausių kaimynų, ypač rusų, lenkų, ukrainiečių, vokiečių grožinėje bei kulinarinėje literatūroje dažnai randame minint lietuviškus koldūnus. Retsykiais šalia koldūnų minimi virtiniai, švilpikai, šaltanosiai, auselės…
„Nestea“ naujiena – šalta arbata su alavijais ir braškėmis (0)
Šį pavasarį „Nestea“ šaltos arbatos šeimą papildė nauja šalta žalioji arbata – braškių ir alavijų skonio. Gėrimas yra be konservantų ir dirbtinių dažiklių.
Lietuviškos giros (1)
Tikrosios senosios lietuviškos giros yra rūgštaus skonio, o jei saldžiarūgštės, tai daugiau į rūgščiąją pusę.Lietuviškos giros (1)
Tikrosios senosios lietuviškos giros yra rūgštaus skonio, o jei saldžiarūgštės, tai daugiau į rūgščiąją pusę.
Didžiausi lietuviškos virtuvės gerbėjai – klaipėdiečiai (0)
Patys tikriausi lietuviškos virtuvės gerbėjai gyvena pajūry – net 70 proc. klaipėdiečių kelis kartus per savaitę pasilepina jos patiekalais. Antroje vietoje atsidūrė kauniečiai (54 proc.), trečioje – Vilniaus gyventojai (51 proc.) . Tai paaiškėjo Nacionalinės lietuviško maisto dienos proga apklausus restoranų „Čili kaimas“ lankytojus trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose.
Kleboniškas maistas - geras (4)
Skaitome arba girdime apie kleboniškus dalykus, dažniausiai apie mitybą: "kleboniškos vaišės", "kleboniškas kumpis", "kleboniška dešra", "kleboniškas sūris", "kleboniškas ragaišis ar pyragas", "klebono napoleonas", "kleboniška arbata", "kleboniškos lauktuvės", netgi "kleboniškas krupnikas", "kleboniška trauktinė", "kleboniškas vynas", "kleboniškas alus", "kleboniška taurė"...
Senovės lietuvių mitybos ypatumai (0)
Kiekvienos tautos, taigi ir lietuvių, mitybą lėmė įvairūs veiksniai: gamtinės aplinkos, pagrindinių (žemdirbystes, gyvulininkystės) ir pagalbinių ūkio šakų (žvejybos, bitininkystės ir t.t.), prekybos išvystymo, maisto gaminimo įrenginių, socialinės atskirų šeimų padėties, religinių papročių.
Valgymo menas. Kaip valgoma antis arba antiena? (1)
Tikriausiai Jums ne kartą kilo klausimas, kaip valgyti ar patiekti kai kuriuos patiekalus. Ir tai visiškai suprantama, nes dabar vis dažniau ant mūsų stalo atsiranda naujų, iki tol neskanautų valgių.
Grybų džiovinimo paslaptys (1)
Džiovinimas yra paprasčiausias atsargus grybų paruošimo būdas. Džiovinami visi vamzdeliniai grybai, taip pat briedžiukai, pievagrybiai ir net kelmučiai. Tam parenkami neseni, tvirti grybai. Jie perrenkami, nuvalomos žemės, spygliai, lapai, vabaliukai, šliužai, bet neplaunami.
Virtuvė - mano tvirtovė (0)
Mūsų virtuvėje šiandien stovi šaldytuvas, šaldiklis, mikrobangų krosnelė, indaplovė ir viryklė. O juk prieš penkiasdešimt metų ten, geriausiu atveju, stovėjo tik šaldytuvas. O dar prieš trisdešimt metų namų šeimininkės turėjo nebent tik ledainę - atskirą konteinerį su smulkintais ledo gabalais.
Keturi mitybos mitai (0)
Kartais po sunkių darbų norisi stverti šaukštą į rankas ir, sočiai pavalgius ir vėl pajutus energijos antplūdį, imtis lengvesnių darbų ar tiesiog aktyviai pailsėti - pasivaikščioti, pasportuoti, pakeliauti ir pan.
Bulviniai patiekalai (2)
Pasaulyje į bulvinius kukulius (cepelinus, kleckus), nežiūrint kur jie buvo ir yra gaminami, Peru ar Lietuvoje, Kinijoje ar Anglijoje, Osle ar Švendubrėje, Ispanijos karalius rūmuose ar Doria-Dernalovičiaus dvare Leipalingyje, garsiame Vilniaus restorane ar Lietuvos kaimo gryčioje į bulvių tarkių ar virtų bulvių kukulius dėjo, deda ir dar dės visokių įdarų, kas šaus galvon, kas tiks, kas bus po ranka. Štai Jums bus keli tikrai lietuviški cepelinų receptai...
Lietuviai varnų niekada nevalgė (laiškas pakruojiečiams) (1)
Tūlas kulinarijos analfabetas (įtariu ir smegenų suminkštėjimą) nuo Pakruojio krašto ėmėsi aiškinti, kad jis valgo varnas ir tą dalyką kitiems siūląs.
Sukanka 380 metų, kai Lietuvoje buvo pradėtos auginti bulvės (3)
Šiandien Lietuvoje lietuvių nacionaliniais patiekalais jau realiai tapo brangiausios pasaulyje picos ir modifikuotų sojų faršo dioner-kebabai, ir niekam dabar nerūpi, kad nuo mitybos priklauso mūsų tautos esybė, tapatybė, gyvensena, intelektas, sveikata, geninė sistema, polinkiai, kruopštumas, darbingumas ir kiti civilizuotos tautos gėrybiniai pradai...
Pieno stiklinė į jūsų sveikatą! (2)
Šiandien daug žmonių stengiasi tinkamai maitintis, todėl apgalvoja, ar tikrai mūsų kūnui reikalingi daugelis aromatu dvelkiančių, traškėte traškančių ar kitaip parduotuvių lentynose mus viliojančių produktų. Šalia šių produktų kur kas kuklesni, skirtingi, visada organizmui naudingi yra pieno pakeliai, iš kurių turime išsirinkti tinkamiausią.
UAT pienas – patogus kievienoje situacijoje (1)
Ultra aukštoje temperatūroje apdorotam UAT pienui būdinga nemaža savybių, kurios jį daro praktišku ir tinkamu įvairiose gyvenimo situacijose.
Patarimai gaminantiems kavą ir arbatą (0)
Arbata ir kava geriama nuo seniausių laikų. Dėl malonaus skonio, aromato, gaivinamųjų savybių tai labiausiai pasaulyje paplitę gėrimai. Arbatoje yra rauginių, mineralinių, baltyminių medžiagų, alkaloidų, eterinių aliejų, organinių rūgščių, vitaminų ir kt.
Penki mitai apie pieną (0)
Daugelis mūsų yra ragavę dar garuojančio, šilto, močiutės ką tik pamelžto pieno. Nenuostabu, kad Lietuvoje, kur smulkus žemės ūkis itin paplitęs, gajos kaimo tradicijos ir bei visuomenėje susiformavę mitai apie šį produktą. Gerai, kad šiandienių mokslo pasiekimų dėka mes galime pamiršti mitus ir vadovautis faktais apie pieno naudingumą žmogaus organizmui arba analizuoti jo perdirbimo technologijas.
Apie B klasės vitaminus (0)
Vitaminu B1 gydomos nervų, širdies kraujagyslių ir endokrininės sistemų bei virškinimo organų ligos, podagra, odos ir akių ligos, jis vartojamas chirurgijoje ir akušerijoje.
Ar seniau mokėjo gaminti pieno produktus? (2)
Senovėje pieno produktai būdavo gaminami labai paprastai, lengvai ir pigiai, nes tai tūkstančio metų lietuvių tautos patirties sukurti receptai, per 50 metų sovietinės okupacijos išbraukti iš lietuvių istorijos, buities ir pieno produktų gamybos.
Skaitomiausi
AINA rekomenduoja