Apie garbę, atsakomybę ir pagarbą

Artėja prie pabaigos 2017 metai. Pradėsime skaičiuoti metų atliktus darbus, pagerbti juos atlikusius. Pastaruosius metus rinkdami miestui nusipelniusius panevėžiečius žengėme žingsnį pirmyn. Bet tik nedidelį. „Nusipelniusių panevėžiečių“ nominaciją 2004 m. pavadinome „Metų panevėžiečių“ rinkimu. Daugkartinis paraginimas teikti pasiūlymus nominacijoms gauti ypatingo palaikymo nesulaukia: dažnai pasiūlomos tikrai ne pirmo ryškumo asmenybės. 2001 ir 2003 m. atsirado nominacijos, išryškinti žmonių nuopelnus visuomeninėje veikloje, bet jos buvo taikytos konkretiems miesto gyventojams pagerbti. Nuo 2013m. dienraštis „Sekundė“ ir savaitraštis „Panevėžio balsas“ pasiūlė Metų panevėžiečių rinkimuose įsteigti nominaciją „Už žmoniškumą“. Pirmą kartą nusilenkta ne tik visuomenėje matomoms asmenybės, bet ir žmonėms, padariusiems daugiau nei reikalauja pareigos supratimas.

Kita medalio pusė: kas renka laureatus? Iš savivaldybės ir metų panevėžiečių sudaryta komisija atrenka kandidatus. O kodėl negalima būtų atsiklausti miestiečių nuomonės balsuojant už atskirus kandidatus? Patariamasis balsas niekam nemaišytų. Klaipėdiečiai elgiasi kur kas demokratiškiau, siūlydami Metų žmonėmis rinkti tuos, kurie tikrai verti to vardo, neužmirštant pagerbti jaunosios kartos atstovų. O ir nominacijų pavadinimai skamba šiuolaikiškai: pagerbti net tie, kurie elgėsi kilniai, gerbiant žmonių orumą ir garbę, saugant gyvybę.

Taigi ir Metų panevėžiečių nominacijos galėtų būti pavadintos šiuolaikiškiau: Metų filantropas, Metų šviesuolis, Jaunasis talentas, Meniška siela, Kilnaus poelgio riteris (ė) ir pan. Mes gi iki šiol ėjome lengviausiu keliu: išvardijam standartines veiklos sritis, tikimės gal kažkas pasiūlys (o gal ir pats save pasiūlys?), o komisija atrinks. 2016 m. pastebėti net du kultūros srities atstovai, bet liko pamiršti švietimiečiai ir sportininkai. Ar tai reiškia, kad šiose veiklos srityse nieko naujo ir svarbaus nepadaryta? Sportininkai sako, kad šie metai juk buvo olimpiniai. Matyt reikėtų atsisakyti veiklos sričių įvardijimo ir atrinkti tikrai nusipelniusius miestui žmones.

Pastaraisiais metais tarsi iš gausybės rago buvo pasipylė siūlymai suteikti miesto Garbės piliečio vardus įvairiems asmenims. Dar viskas nutylo… Ar ilgam? Bet juk artėja Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Verta prisiminti ir tuos, kurie atkūrė Lietuvos valstybę.

Tik nepamirškime, kad Garbė – tai pagarba, šlovė, geras vardas, nepriekaištinga reputacija, visuomenės pripažįstama pagarba už ypatingus nuopelnus. Jų nuopelnai neturėtų kelti abejonių. Matyt nejaučiama atsakomybė už elgesį, veiklą, žodžius kito asmens atžvilgiu. O tai gresia pasekmėmis pačiam asmeniui dėl jo paties ar kitų asmenų buvusio gyvenimo ir elgesio. O ir pats Garbės piliečio titulas gali nuvertėti ir prarasti prestižą.

Matyt praeityje buvo teisus žinomas JAV veikėjas Abraomas Linkolnas sakydamas, kad negali išvengti rytdienos atsakomybės, išsisukdamas juo jos šiandien. Šiandien verta priminti kitus žodžius: „Laisvė reiškia atsakomybę. Štai kodėl dažnas jos bijo“ (Dž.Bernardas Šo).

Verta svarstyti kitą pasiūlymą: Panevėžio miesto savivaldybei įsteigti Garbės ženklą už nuopelnus Panevėžio miestui. Tai būtų tarsi tarpinė grandis tarp miesto Garbės piliečio ir Metų panevėžiečio vardo. Tuomet galėtume pagerbti ir tuos kurie gyveno mūsų mieste, bet dabar garsina miestą savo gyvenimu ir kūryba gyvendami kitur.

Gal taip atsiras daugiau pagarbos asmeniui ir miestui. Žmogaus garbė nepavaldi kitam, garbė jame pačiame slypi ir ji nepriklauso nuo viešosios nuomonės. Sąžiningas ir nepriekaištingas gyvenimas ir veikla miesto labui būtų geriausias rodiklis įvertinti miesto piliečius Garbės ženklu 2018 m. miesto gimtadienyje. O ir proga bus neeilinė- valstybės atkūrimo šimtmetis.

Juozas Brazauskas, nusipelnęs panevėžietis mokslo srityje 1999 metais