Krikštėnų dvaras keliasi naujam gyvenimui

Ukmergės kraštas gali pasigirti dvarų gausa. Rajone iš viso jų yra dvidešimt keturi. Deja, šiandien tokiu vardu galima pavadinti tik kelis senuosius statinius.

Dauguma rajone esančių dvarų - apleisti, apgriuvę ir, rodos, visų seniausiai pamiršti. Buvusią jų didybę, prašmatnumą mena nebent tik į dvarus vedančios alėjos... Apsilankęs daugelyje buvusių Ukmergės rajono dvarų, kurie pastatų architektūra, kultūriniu gyvenimu paliko ryškių pėdsakų krašto istorijoje, jau sunkiai gali ir įsivaizduoti, kad čia kažkada būta išpuoselėtų statinių ansamblių, juos supusių didžiulių, gražiai suplanuotų, augmenijos įvairove stebinusių parkų...

Antri metai lankytojus svetingai priima kauniečių šeimininkų atkurtas ir toliau puoselėjamas Taujėnų dvaras - 1802 m. pastatyti klasicistinio stiliaus rūmai. Dvare jau vyko nemažai švenčių, čia lankėsi ne viena mūsų krašto ir užsienio įžymybė.

Beveik prieš dešimtmetį pradėti restauruoti XVI a. pradžioje pastatyti Siesikų dvaro rūmai. Renesansinio stiliaus rūmus-pilį, turėjusius tvirtovei būdingų bruožų, 1999 metais išsinuomojęs naujasis šeimininkas jau restauravo spirito varyklos pastatą, sutvarkė ežero pakrantę ir dalį teritorijos. Darbai vyksta ir pagrindiniame pastate - dvaro rūmuose-pilyje.

Praėjusių metų rudenį pradėtas rekonstruoti apleistas Krikštėnų dvaras. Iš paveldėtojų rūmus įsigijęs vilnietis verslininkas Algirdas Vladas Šemeta viliasi jau šių metų pabaigoje dvare priimti pirmuosius svečius.

Dvaras keliavo iš rankų į rankas

Ukmergės rajono savivaldybės tinklapyje skelbiama, jog Pivonijos seniūnija garsi Janinos de Bondi dvaru Krikštėnuose, kuris nuo XVIII a. minimas kaip bajoro Ksavero Bogušo (1746-1820) nuosavybė.

Jam išsikėlus į Varšuvą, dvarelį valdė Vilniaus vicegubernatorius Bagnevskis, vėliau Julijonas Pac Pamerneckis. Šis XIX a. viduryje pastatė vėlyvojo baroko stiliaus rūmus. Tai buvo stačiakampio formos dviaukštis pastatas. Fasadinę dalį puošė terasa ir balkonas. J. Pamerneckio sūnūs pardavė dvarą prancūzų kilmės rusų caro admirolui Ignui de Bondi, kurio giminei dvaras priklausė iki 1940 m. Dvaro savininkę Eugeniją de Bondi kartu su kitais Ukmergės kalėjimo kaliniais nužudė NKVD kareiviai 1941 m. birželio 24 d. Zarasų rajone. Po karo rūmai priklausė Krikštėnų tarybiniam ūkiui, buvo apleisti, vėliau remontuoti ir vėl apleisti. 1994 m. dvaras grąžintas de Bondi paveldėtojams.

Nusprendė parduoti

Sovietiniais metais Krikštėnų dvare buvo tarybinio ūkio kontora, kultūros namai, biblioteka. Kai neliko ūkio, rūmai dar kurį laiką priklausė žemės ūkio bendrovei. Uždarius šalia dvaro pastatytą vaikų darželį, į jį persikėlė rūmuose buvusios įstaigos ir dvaras liko tuščias.

Nešildomas, neprižiūrimas pastatas pamažu nyko. Prie to prisidėjo ir kai kurie vietiniai gyventojai. Pastaraisiais metais rūmai buvo likę be langų, buvo išplėšta ir išnešta beveik viskas, ką galima sukūrenti.

Ukmergėje gyvenanti garbaus amžiaus paveldėtoja savo seneliams priklausiusio dvaro atstatyti nesiryžo. Po keliolikos metų, kai moteriai buvo grąžinta nuosavybė, ji nusprendė rūmus parduoti.

2007 metais nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober Haus" Krikštėnų dvarą pirkėjams siūlė įsigyti už 700 tūkst. litų.

Naujasis savininkas - verslininkas iš sostinės

Krikštėnų dvarą nusipirko verslininkas iš Vilniaus A. V. Šemeta. Jis ilgus metus vadovavo buvusiai Šalčininkų KMK. Šią įmonę privatizavus, buvo įkurta akcinė bendrovė „Nalšia". A. V. Šemeta - jos prezidentas. Šalčininkuose registruotos UAB „Nalšia" buveinė yra Vilniuje. Bendrovės veiklos sritis - statybos paslaugos ir remontas. Taip pat UAB „Nalšia" priklauso Anykščiuose esantis viešbutis „Puntukas". Beje, dvaro savininko sūnus Algirdas Gediminas nuo 2008 metų gruodžio yra šalies finansų ministras.

2008 metų rugsėjo 3 dieną Ukmergės rajono savivaldybė naujajam dvaro savininkui A. V. Šemetai išdavė leidimą Krikštėnų dvaro administracinio pastato (buvusio dvaro sodybos) rekonstrukcijai, pritaikant turizmui.

Remontas prasidėjo praėjusį rudenį

Kai ketvirtadienį lankėmės Krikštėnuose, prie dvaro mus pasitiko savininko atstovas Kazimieras Misiūnas. Pats šeimininkas statybvietėje nuolat nebūna, čia atvažiuoja bent kartą per savaitę.

Rūmuose ir aplink juos virė darbas. Čia dirba UAB „Nalšia" statybininkai. Vyriškiai pasakojo, kad dauguma darbininkų gyvena Šalčininkuose, į Krikštėnus juos kas rytą atveža bendrovės autobusas.

„Dabar mūsų atvažiuoja gal apie pusė autobuso. Būna dienų, kai dirba ir daugiau, ir mažiau žmonių. Tai priklauso nuo to, kokie darbai atliekami," - pasakojo vienas iš tinkuotojų.

Pasak K. Misiūno, darbai dvare prasidėjo praėjusių metų rudenį, kai buvo gauti visi leidimai. Rekonstrukcija vyksta gana sparčiai. Kartu tvarkomi ir rūmai, ir jų aplinka.

Siekia autentiškumo

„Savininko tikslas - kiek įmanoma tiksliau atkurti buvusį pastatą, autentiškai sutvarkyti aplinką. O tai padaryti nėra paprasta, nes sodybos brėžinių, planų nėra išlikę. Be to, sovietiniais laikais dvaras buvo remontuotas ir atlikta įvairių pakeitimų, - teigė K. Misiūnas. - Pavyko aptikti tik žymaus XIX a. dailininko Napoleono Ordos piešinį, kuriame pavaizduotas senasis Krikštėnų dvaras. Pagal jį bandyta atkurti buvusį vaizdą. Taip pat su savininku ieškojome žmonių, kurie prieškaryje būtų lankęsi, dirbę dvare ir galėtų papasakoti apie rūmų patalpų suplanavimą arba būtų išsaugoję senų nuotraukų. Jų, deja, neišlikę..."

Vertingos informacijos pateikė viena Krikštėnų gyventoja, kuri lankydavosi dvare. Ji tiksliai prisiminė, kur buvo įėjimai, kuriais naudojosi patys dvariškiai. Taip pat moteris papasakojo, pro kurias duris įeidavo samdiniai.

„Kai dvarą sovietiniais laikais remontavo, vietoje kai kurių durų padarė langus ir atvirkščiai. Buvo pakeistas kai kurių patalpų planavimas. Iš vakarų pusės atsirado naujas priestatas, kuriame įrengta kino aparatinė, iš jo laiptai vedė į antrą aukštą... Rūsyje buvo įrengta didžiulė talpa kurui, skirtam pastatui šildyti. Kai kas remonto metu buvo ir nugriauta..." - sovietiniais laikais atliktus pakeitimus vardijo savininko atstovas.

K. Misiūnas yra girdėjęs krikštėniškių kalbas, jog iš rūmų plytų Bagaslaviškyje buvusi pastatyta pieninė...

Projekte, kurio autorius architektas Saulius Kaunas, numatyta tai, kas pastatyta sovietiniais laikais, nugriauti. Anot K. Misiūno, pagal projektą yra numatyta atkurti autentiškus ir mažai kur išlikusius apvadus aplink langus, taip pat erdviose menėse bus atkurta lubų apdaila.

Sodyba pritaikoma turizmui

Kaip pasakojo K. Misiūnas, rūmų pastatas su mansarda ir rūsiu užima daugiau nei 1000 kvadratinių metrų.

Trečiame pastato aukšte, mansardoje, jau baigiami įrengti svečių kambariai - nedideli butukai su virtuvėle bei vonia, sanitariniu mazgu. Šiuo metu patalpos jau dažomos. Antrame rūmų aukšte bus trys autentiškos erdvios patalpos. Jose numatyta įrengti salę, biblioteką, skaityklą. Čia dabar dirba tinkuotojai, apdailininkai. Pirmame aukšte suprojektuoti kabinetai. Rūsyje bus įrengtos įvairios poilsiui skirtos, taip pat pagalbinės patalpos. Visame pastate įrengtas geoterminis šildymas. Jau vasarį kai kurios patalpos buvo pradėtos šildyti.

„Gegužės mėnesį jau turėtų būti įstatyti visi langai. Iki metų pabaigos tikimasi užbaigti visą pastato remontą," - prasitarė K. Misiūnas.

Prie rūmų - vėl trys tvenkiniai

Krikštėnų dvaro savininkas rūmus įsigijo su 7,65 hektaro žemės sklypu. Tai tik maža dalis to, ką kadaise valdė buvusieji dvarininkai. Vietiniai žmonės mena, jog „prie Smetonos" dvarui priklausiusi žemė buvo sumažinta per pusę - iki 150 hektarų. Anksčiau dvarininkai valdė per tris šimtus hektarų žemės ir jiems priklausė bene visi Krikštėnai.

Kai dvare gyveno senieji jo savininkai, sodybos teritorijoje tyvuliavo trys išvaizdūs tvenkiniai. Sovietiniais laikais vienas iš jų buvo užverstas žemėmis.

Naujasis savininkas nusprendė buvusį tvenkinį atkasti. Dabar palei rūmus vėl akį trauks trys tvenkiniai.

Esama planų ateityje suformuoti vientisą dvaro sodybos sklypą, nes ją į kelias dalis yra padaliję įvairiu laiku atsiradę keliai. Vienas keliukas driekiasi visai pagal rūmų langus.

Pasak K. Misiūno, šiuo metu vyksta projekto derinimas, renkami gyventojų parašai, kad būtų perkeltas buvęs kelias. Dvaro savininko atstovas patikino, kad vietiniai gyventojai be kelio tikrai neliks.

„Planuojama, kad keliukas būtų nutiestas atokiau nuo rūmų," - kalbėjo K. Misiūnas, neslėpdamas, kad tai pareikalaus nemažai lėšų.

Džiaugiasi atgimstančiu dvaru

Keli kalbinti krikštėniškiai pasidžiaugė, kad jau dabar į jų miestelį „ateina gyvybė". Kai tik prasidėjo rūmų remontas, žmonės pajuto pagyvėjimą. Keli Krikštėnų gyventojai buvo priimti čia dirbti. Žmonės viliasi, kad pasibaigus remontui, dvare reikės darbuotojų, čia galės dirbti ir vietiniai.

„Pastaraisiais metais dvaras buvo tapęs šabakštynuose ir šiukšlynuose paskendusiu vaiduokliu. Dabar ten jau šviesu. Netrukus šis Krikštėnų kampelis taps patrauklus ir išvaizdus. Matydami, kaip tvarkosi naujieji dvaro šeimininkai, ir mes savo sodybose negalime apsileisti..." - kalbėjo parduotuvėje sutiktos moterys.

Į valstybės paramą nepretenduoja

Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Loreta Bukoveckienė mano, kad Ukmergės rajone esantys dvarai nėra palikti likimo valiai.

„Be Krikštėnų dvaro, kuris intensyviai atstatomas, darbai šiuo metu metu tęsiami Taujėnų bei Siesikų dvaruose. Taip pat leidimai yra išduoti tvarkyti Leonpolio ir Kurėnų dvarus. Juos abu iš buvusių savininkų yra įsigijusi uždaroji akcinė bendrovė „Geras medis". Liepos mėnesį turėtų paaiškėti Užulėnio dvaro, kuris vienintelis rajone yra valstybinis ir priklauso savivaldybei, tolimesnis likimas," - sakė L. Bukoveckienė.

Dauguma jų turi savininkus ir šie pagal išgales savo nuosavybe rūpinasi. Dvarų rekonstrukcija vyksta už šeimininkų ir įvairių fondų pinigus. Valstybė lėšų šiam tikslui skiria tik tuomet, kai dvarui yra suteiktas valstybės saugomo objekto statusas. Tokio statuso Ukmergės rajone esantys dvarai kol kas neturi.