Apie kelių ir gatvių (ne) valymą

„Kas ji tokia, ta jūsų suirutė? Senė su kriukiu? Ragana, išdaužiusi visus langus, užgesinusi visas lempas? (…) Taigi suirutė įsitvirtinusi galvose. (…) Ir kai kiekvienas imsis savo tiesioginio darbo – suirutė savaime išnyks“, - samprotavo kultinės Michailo Bulgakovo apysakos „Šuns širdis“ herojus profesorius Filipas Preobraženskis. Šios porevoliucinės mintys aktualios ir mums, besipiktinantiems dėl nevalytų Biržų rajono kelių ir gatvių. 

Tikra tiesa, jog rajono valdžios piramidė nepasiruošė po penkiolikos metų pertraukos užklupusiai sniego gausai. Neveiklumą bandoma aiškinti ekonomine krize ir skurdžiu rajono biudžetu. Bet ar viską galima matuoti krize, lėšų stoka, o ne, pasak M. Bulgakovo apysakos herojaus, „suirute mūsų galvose”?

Vairuotojai keiksnoja slidžius įvažiavimus į pagrindines miesto gatves. Rajono valdžia kvietė žmones į rankas imti kastuvus. Bet kas į tą kvietimą atsilieps, kai patys rajono vadai nesugeba pasirūpinti slidžiu įvažiavimu į savivaldybės pastato kiemą? Birus sniegas ir ledas dengia įvairiomis prekių akcijomis biržiečius viliojančių „Iki“ ir Respublikos gatvės „Norfos“ prekybos centrų aikšteles, kuriose nesaugu ir automobilių vairuotojams, ir pėstiesiems. 

Viešai skelbta apie Panevėžio miesto savivaldybės administracijos reidus, kurių metu įmonės, organizacijos ir prekybos centrai gavo paraginimus dėl aikštelių priežiūros. Ar šią žiemą rajono meras, administracijos direktorė ar miesto seniūnė ėmėsi panašių žygių? Deja, dažniausiai savivaldybės pastato koridoriuose ir oficialiuose renginiuose bei pasitarimuose iš pirmo rajono asmens lūpų pasigirsta: „O prie ko čia meras, prie ko čia savivaldybė?“ Belieka prisiminti klasikinę vadybos taisyklę – jei nesugebi vadovauti griovio (šiuo atveju - sniego – aut.) kasimui, imi į rankas kastuvą ir kasi pats…

Akivaizdu, kad kaimų kelių nepajėgs prižiūrėti 120 litų už nuvalytą kilometrą kainuojantis „Biržų rangos“ greideris. Tokio paslaugos įkainio neištemps rajono biudžetas. O kaip seniūnai ieško alternatyvų ir imasi iniciatyvų? Gerų pavyzdžių yra - kaip ir yra kaimų, kurių gyventojai šią žiemą neišvydo „gyvo“ seniūno. Dalį kaimo keliukų labdaringai valo vietos ūkininkai, kurie pasigenda seniūnų iniciatyvų koordinuojant veiksmus. 

Kita bėda, kad žmonės kitąsyk per daug tikisi valdžios malonių. Suaugusieji panešėja į darželinukus, belaukiančius Kalėdų senelio dovanoto traktoriuko su skydu. Kur asmeninės biržiečių iniciatyvos kasant sniegą savo kiemuose ir pravažiavimuose? 

Jei nesiryžtame imtis kastuvo, tai bent netrukdykime tvarkantiems miestą. Vakarais gatvelėse netvarkingai „numetami“ automobiliai, kurie paralyžuoja eismą ir gatvių valymą. 

Pasigendu ir miesto seniūno veiksmų. Kitų miestų pavyzdžiai rodo, kad norint sudrausminti neatsakingus automobilių savininkus užtenka prie jų transporto priemonės palikti įspėjančius raštus. Aišku, seniūnijos darbuotojams tektų padirbėti vakarais, bet taip augtų ir valdžios reitingai. 

Tad, pasak M. Bulgakovo herojaus, suirutę (krizę) pirmiausia reikia „išmušti“ iš savo galvos, tada galima tikėtis aplinkinių ir, be abejo, valdžios pagalbos.

Kęstutis Slavinskas, 

Biržų rajono tarybos narys